Dauguma dronų yra sukurti tam, kad matytų tai, kas vyksta virš žemės.
Broswarm nori, kad jie matytų ir tai, kas yra po ja.
Vilniuje veikiantis gynybos technologijų startuolis kuria lengvą ore naudojamą radarų sistemą, skirtą aptikti ir vizualizuoti po žeme paslėptus objektus. Pirmasis ir skubiausias jos pritaikymas – viena sudėtingiausių aptikimo problemų pasaulyje: sausumos minų paieška nesiunčiant žmogaus į minų lauką.
2023 metais įkurta Broswarm gana greitai perėjo nuo ankstyvos koncepcijos, jungiančios dronus, jutiklius ir dirbtinį intelektą, prie nuosavos radarų technologijos kūrimo. Bendrovė laimėjo NATO inovacijų konkursą, pritraukė kelis investicijų etapus, o 2025 metų gruodį pirmąją savo radaro versiją išbandė kartu su Lietuvos kariuomene. Technologijai artėjant prie realaus naudojimo, tolesni bandymai planuojami Ukrainoje.
Problema nėra vien metalo aptikimas
Tradicinis minų aptikimas tebėra sudėtingas ir savaime pavojingas procesas.
Metalo detektorius gali aptikti metalą žemėje, tačiau ne kiekvienoje minoje jo yra pakankamai, kad toks metodas būtų patikimas. Šiuolaikiniuose sprogstamuosiuose įtaisuose gali būti daug plastiko ir kitų nemetalinių medžiagų, o karo zonose tuo pačiu metu pilna nekenksmingų metalo nuolaužų.
Georadaras suteikia kitą būdą pažvelgti po žeme, tačiau įprastos sistemos dažnai veikia labai arti paviršiaus ir gali reikalauti, kad į tikrinamą teritoriją fiziškai įvažiuotų technika arba įeitų žmonės.
Todėl pagrindinė Broswarm idėja gana paprasta: perkelti jutiklius į orą.
Užuot siuntus žmogų ar transporto priemonę per potencialiai užminuotą teritoriją, bendrovė nori, kad vietovę nuotoliniu būdu nuskenuotų dronas ir nustatytų įtartinus objektus po žeme.
Skamba paprastai. Techniškai – visai ne.
Nuo dronų bendrovės iki radarų bendrovės
Ankstyvuose Broswarm pristatymuose daug dėmesio buvo skiriama dronų, kelių skirtingų jutiklių ir mašininio mokymosi deriniui.
Nuo tada bendrovė vis labiau sutelkė dėmesį į patį jutiklį.
Dabartinės platformos centre yra X-SAR – nuosavas Broswarm ore naudojamas radarų modulis. Bendrovė jį apibūdina kaip lengvą sintetinės apertūros radarą, specialiai sukurtą naudoti dronuose.
Sintetinės apertūros radaras, arba SAR, paprastai kuria didelės raiškos vaizdus sujungdamas radarų matavimus, surinktus iš skirtingų pozicijų jutikliui judant.
Broswarm šį principą taiko požeminiams objektams.
X-SAR architektūra jungia sintetinės apertūros metodus su ore naudojamu georadaru. Bendrovės teigimu, maždaug 2 kg sveriantis modulis veikia 1–6 GHz diapazone ir yra skirtas aptikti tiek metalinius, tiek plastikiniuose korpusuose esančius palaidotus objektus. Skrydžio metu surinkti radarų matavimai rekonstruojami į daugiamačius po paviršiumi esančios aplinkos vaizdus.
Kitaip tariant, tikslas nėra vien priversti detektorių pyptelėti dronui praskridus virš kažko įtartino.
Ambicija – sukurti kažką artimesnio požeminiam matymui.
Trimačio vaizdo kūrimas
Šis skirtumas svarbus.
Žinoti, kad po konkrečia vieta kažkas yra, naudinga. Žinoti to objekto apytikslę formą, gylį ir padėtį – gerokai naudingiau.
Broswarm teigia, kad jos apdorojimo sistema naudoja fizika paremtą erdvinės rekonstrukcijos algoritmą, kuris radarų duomenis sujungia į trimačius vaizdus. Dabartinė platforma taip pat skirta pateikti informaciją Z ašyje, todėl operatorius gali suprasti ne tik horizontalią objekto vietą, bet ir kokiame gylyje po paviršiumi jis yra.
Sistema kuriama ne vien aplink radarų modulį.
Broswarm X-SAR pristato kaip nuo konkretaus drono nepriklausomą sistemą. Tai reiškia, kad jutiklis kuriamas kaip atskiras naudingasis krovinys, o naudotojai neprivalo pereiti prie vieno konkretaus bendrovės gaminamo orlaivio. Platesnę sistemą sudaro operatoriaus stotis, RTK pozicionavimo įranga ir planšetė, kurioje galima matyti bei žemėlapyje sekti aptiktus požeminius objektus.
Komerciniu požiūriu tai gali būti labai svarbu.
Kariniai daliniai, valstybės institucijos ir humanitarinės organizacijos jau naudoja skirtingus dronų parkus. Jutiklis, kurį galima integruoti į jau turimus tinkamus dronus, turi visai kitokį diegimo kelią nei sistema, reikalaujanti visiškai naujos dronų ekosistemos.
Gimė iš karo Ukrainoje
Broswarm buvo įkurta 2023 metais, kai Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino jos steigėjus ieškoti problemos, kuriai jie galėtų pritaikyti savo technines ir verslo kompetencijas.
Generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Ernestas Žvaigždinas yra pasakojęs, kad projektas kilo iš klausimo, ar jų technologinė ir verslo patirtis galėtų būti panaudota kuriant kažką realiai naudingo karo kontekste.
Prie jo prisijungė brolis Karolis Žvaigždinas, dabar einantis technologijų vadovo pareigas ir turintis patirties technologijų, mašininio mokymosi, aparatinės bei programinės įrangos srityse, taip pat inžinierius Mindaugas Talaikis. Naujesnėje bendrovės ir investuotojų medžiagoje Ramūnas Augulis taip pat įvardijamas kaip vienas iš steigėjų komandos narių.
Tai buvo neįprastas žingsnis komandai, anksčiau neturėjusiai tiesioginės patirties gynybos srityje.
Tačiau bendrovė gana greitai pradėjo sulaukti dėmesio.
2023 metais Broswarm tapo viena iš Lietuvos gynybos inovacijų renginio Flaming Shield nugalėtojų. O kitais metais sulaukė dar reikšmingesnio išorinio įvertinimo.
Pergalė NATO Innovation Challenge
2024 metų liepą Broswarm užėmė pirmąją vietą NATO Allied Command Transformation Innovation Challengekonkurse.
Konkurso tema buvo nuotolinis sprogstamosiomis grėsmėmis užterštų teritorijų atpažinimas ir neutralizavimas. Broswarm sprendimas aplenkė tarptautinius konkurentus ir vos daugiau nei metų gyvuojančią Lietuvos bendrovę iškėlė tiesiai prieš vieną svarbiausių pasaulio gynybos organizacijų.
Inovacijų konkurso laimėjimas dar neįrodo, kad technologija veiks dideliu mastu realiomis operacinėmis sąlygomis.
Tačiau jaunam startuoliui tai suteikė labai svarbų dalyką: patvirtinimą, kad tiek pati problema, tiek pasirinkta technologinė kryptis yra rimtai vertinamos potencialių naudotojų.
Nuo tada Broswarm sulaukė ir daugiau pripažinimo Lietuvos gynybos technologijų bendruomenėje bei toliau plėtojo sistemą už pradinės koncepcijos ribų.
Nuo laboratorinės koncepcijos iki bandymų su kariuomene
Daug sunkesnis etapas – priversti technologiją veikti ne prezentacijoje ar kontroliuojamoje laboratorijoje, o realioje aplinkoje.
Iki 2025 metų pabaigos Broswarm šį etapą pasiekė.
Pasak generalinio direktoriaus Ernesto Žvaigždino, pirmoji bendrovės radaro versija 2025 metų gruodį buvo išbandyta su Lietuvos kariuomene. Šiuo metu bendrovė kuria antrąją versiją, kurioje vietoje vieno radaro bus naudojamas kelių radarų masyvas.
Kitas svarbus žingsnis – Ukraina.
Broswarm ruošiasi bandymams ten, kur sąlygos daug labiau atitinka problemą, dėl kurios bendrovė apskritai buvo įkurta.
Gynybos technologijoms toks perėjimas ypač svarbus.
Jutiklis, kuris gerai veikia specialiai paruoštame bandymų lauke, vis tiek turi susidoroti su skirtingais dirvožemiais, augmenija, nuolaužomis, reljefu, oro sąlygomis ir milžiniška realiame pasaulyje užkastų objektų įvairove.
Ukraina gali tapti viena sudėtingiausių įmanomų aplinkų patikrinti, ar ši technologija gali sėkmingai pereiti iš prototipo į praktinį naudojimą.
Investuotojai taip pat remia šį bandymą
Projektas jau pritraukė ir vis daugiau privataus kapitalo.
2024 metų kovą į gynybos technologijas orientuotas Lietuvos investuotojas ScaleWolf į Broswarm investavo 100 000 JAV dolerių. Vėliau tais pačiais metais ScaleWolf bendrovę parėmė dar kartą – papildoma 800 000 eurų investicija, kai vystymas vis labiau persikėlė link nuosavos Broswarm radarų technologijos.
Vėliau Broswarm pritraukė dar 409 000 eurų iš NGL Ventures sindikato, kuriame dalyvavo 61 verslo angelas. Naujas kapitalas skiriamas tolesniam radarų vystymui, antros kartos sistemai ir papildomiems bandymams.
Nedidelei Lietuvos deep-tech bendrovei toks progresas yra reikšmingas.
Broswarm jau nebesiekia finansavimo vien idėjai, kaip sujungti egzistuojančius jutiklius ir dronus. Ji finansuoja nuosavos jutiklių aparatinės įrangos bei algoritmų, reikalingų radarų matavimus paversti naudingu požeminiu vaizdu, kūrimą.
Daugiau nei vien minų paieška
Sausumos minų aptikimas išlieka pagrindine Broswarm misija, tačiau pati technologija ilgainiui gali turėti ir platesnių pritaikymų.
Lengva ore naudojama sistema, gebanti aptikti ir rekonstruoti požeminius objektus, potencialiai gali būti naudinga visur, kur organizacijoms reikia ištirti tai, kas yra po paviršiumi, fiziškai neįžengiant į teritoriją.
Tai galėtų apimti karinį mobilumą ir pajėgų apsaugą, nesprogusios amunicijos paiešką, o ateityje galbūt ir tam tikrus civilinės infrastruktūros patikrinimus.
Tačiau kol kas minų problema Broswarm suteikia itin aiškų sėkmės kriterijų.
Technologija arba padės pakankamai patikimai nustatyti pavojingus po žeme esančius objektus ir pagerins užterštų teritorijų tikrinimą – arba ne.
Todėl bandymai realiomis sąlygomis yra daug svarbesni už dar vieną gražų demonstracinį vaizdo įrašą.
Lietuvos deep-tech istorija, kurią verta stebėti
Lietuva tampa vis labiau matoma dronų, lazerių, jutiklių ir kitų dvejopos paskirties technologijų srityse.
Broswarm yra įdomioje visų šių sričių sankirtoje.
Ji kuria aparatinę įrangą, radarų technologiją, signalų apdorojimą ir programinę įrangą bepiločiam orlaiviui, kartu spręsdama problemą, turinčią tiek tiesioginę karinę reikšmę šiandien, tiek potencialiai dešimtmečius truksiančias humanitarines pasekmes karams pasibaigus.
Ir tai, kaip bendrovė pasikeitė vos per keletą metų, yra verta dėmesio.
Ji pradėjo nuo plačios idėjos naudoti dronus, jutiklių sintezę ir dirbtinį intelektą minų aptikimui pagerinti.
Dabar ji kuria savo radarą.
Ji perėjo nuo hakatonų iki NATO pripažinimo, nuo prototipų iki bandymų su Lietuvos kariuomene ir nuo ankstyvų investicijų iki gerokai sunkesnio etapo – įrodyti, kad technologija veikia realiose aplinkose.
Galutinę viziją suprasti labai lengva, net jeigu jai įgyvendinti reikalinga inžinerija yra nepaprastai sudėtinga:
prieš žmogui žengiant į pavojingą teritoriją, pirmiausia nusiųsti mašiną pažiūrėti, kas yra po ja.
Būtent šią problemą Broswarm ir bando išspręsti.