Kaskart, kai internetu atidaroma banko sąskaita, kriptovaliutų birža priima naują klientą arba prekyvietė turi suprasti, kas yra kitoje sandorio pusėje, kažkas privalo atsakyti į iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą:
Ar šis žmogus iš tikrųjų yra tas, kuo dedasi esąs?
Jau beveik dešimtmetį Kauno bendrovė kuria technologiją, skirtą į šį klausimą atsakyti.
iDenfy pradėjo nuo gana siauro tikslo: nuotoliniu būdu patikrinti žmonių tapatybę ir užkirsti kelią sukčiams, naudojantiems pavogtas mokėjimo korteles.
Šiandien bendrovė išaugo į gerokai platesnę RegTech platformą, apimančią tapatybės patvirtinimą, įmonių patikrą, pinigų plovimo prevencijos patikras ir sukčiavimo prevenciją. iDenFy skelbia, kad jos technologiją naudoja daugiau nei 1 000 įmonių, o tapatybės tikrinimas palaikomas daugiau nei 200 šalių ir teritorijų. Bendrovės pagrindinė būstinė tebėra Kaune, tačiau ji taip pat veikia Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose.
Tačiau turbūt įdomiausia iDenfy istorijos dalis yra pati problema, kurią bendrovė jau devynerius metus bando suvaldyti.
Gerėjant tapatybės tikrinimo technologijoms, tobulėja ir žmonės, bandantys jas apgauti.
Netikri dokumentai tampa geresni.
Pavogtomis tapatybėmis prekiauti tampa lengviau.
Generatyvinis dirbtinis intelektas kuria vis įtikinamesnius veidus ir dokumentus.
Tobulėja deepfake technologijos.
O sistema, kuri turi nuspręsti, ar žmogus yra tikras, privalo dar kartą tapti geresnė.
Iš esmės iDenfy kuria technologiją nuolatinėms lenktynėms dėl pasitikėjimo internete.
Viskas prasidėjo nuo pavogtų kredito kortelių
iDenfy istorija prasidėjo nuo problemos, su kuria bendrovės vadovas Domantas Čiuldė susidūrė dar iki oficialaus įmonės įkūrimo.
Čiuldė yra pasakojęs dirbęs Jungtinėje Karalystėje veikiančioje interneto saugumo bendrovėje, kuri saugojo įmones nuo DDoS atakų, įsilaužimų ir duomenų nutekėjimų. Tačiau vis kartojosi viena problema, kurios įprastas serverių saugumas išspręsti negalėjo: sandoriai, atliekami pavogtomis kredito kortelėmis.
Apie 2015 metus Čiuldė su draugais pradėjo ieškoti būdo, kaip tokio tipo sukčiavimą sustabdyti.
Jų išvada buvo paprasta: jeigu galima patikimai nustatyti, kas iš tikrųjų yra už konkretaus sandorio, daugelį sukčiavimo schemų įgyvendinti tampa gerokai sunkiau.
Komanda pradėjo gilintis į kompiuterinę regą ir mašininį mokymąsi bei sukūrė ankstyvą tapatybės tikrinimo prototipą.
Pagal šiandienos standartus jis buvo labai paprastas.
Sistema galėjo atpažinti tik Lietuvos pasus.
Tačiau ir tokio prototipo pakako, kad atsirastų pirmieji investuotojai. Pasak Čiuldės, tie patys investuotojai tapo ir vienais pirmųjų produkto klientų, todėl komanda gavo ir kapitalo, ir realią aplinką technologijai tobulinti.
iDenfy oficialiai buvo įkurta Kaune 2017 metais. Ankstyvuose bendrovės pristatymuose vaikystės draugai Domantas Čiuldė ir Gediminas Ratkevičius minimi kaip įmonės kūrėjai, o Laimonas Sutkus vėliau prisijungė prie ankstyvos pagrindinės komandos kaip technologijų vadovas.
Internetui reikia savo pasų kontrolės
Tapatybės tikrinimas yra viena iš tų infrastruktūros dalių, kurią vartotojai dažniausiai pastebi tik tada, kai ji pradeda erzinti.
Paslauga paprašo nufotografuoti pasą.
Tada padaryti asmenukę.
Pasukti galvą.
Pažiūrėti į kamerą.
Palaukti.
Tačiau už šių kelių sekundžių slypi stebėtinai sudėtinga technologinė užduotis.
Sistema turi nustatyti, ar pats tapatybės dokumentas yra tikras.
Ji turi ištraukti ir patikrinti jame esančią informaciją.
Ji turi nustatyti, ar prieš kamerą esantis veidas sutampa su dokumente esančiu žmogumi.
Ir dar turi patikrinti, ar tas veidas priklauso gyvam žmogui, o ne nuotraukai, vaizdo įrašui, kaukei ar vis pažangesniam dirbtinio intelekto sukurtam klastojimui.
Visa tai turi būti atlikta taip, kad tikras klientas nepavargtų nuo proceso ir jo nepaliktų.
iDenfy skelbia, kad jos sistema šiandien gali dirbti su daugiau nei 16 000 tipų valstybinių tapatybės dokumentųdaugiau nei 200 šalių ir teritorijų. Platforma jungia dokumentų analizę, veido biometrinius duomenis ir 3D gyvumo patikrą su kitais sukčiavimo prevencijos metodais.
Iš esmės iDenfy bando sukurti skaitmeninį itin greito pasienio kontrolės punkto atitikmenį, kurį įmonės gali integruoti į savo produktus.
Vien dirbtinio intelekto niekada neužteko
Vienas įdomesnių iDenfy sprendimų buvo priimtas gana anksti.
Tuo metu, kai tapatybės tikrinimo bendrovės vis labiau siekė visą procesą automatizuoti, iDenfy priėjo prie išvados, kad vien automatizacijos patikimumo nepakanka.
Todėl į procesą buvo grąžinti žmonės.
Pirmiausia dokumentus ir biometrinę informaciją analizuoja automatizuotos sistemos, tačiau iDenfy taip pat turi vidinę apmokytų specialistų komandą, galinčią peržiūrėti tapatybės tikrinimo rezultatus. Bendrovė teigia, kad toks hibridinis modelis išliko pagrindine produkto dalimi nuo pat ankstyvųjų metų.
Dirbtinio intelekto bendrovei tai gali atrodyti beveik prieštaringai.
Tačiau tapatybės tikrinime egzistuoja neįprasta klaidų asimetrija.
Jeigu sistema nepagrįstai atmeta tikrą vartotoją, klientas patiria blogą patirtį.
Jeigu ji nepagrįstai patvirtina pažangų sukčių, pasekmės gali būti pavogti pinigai, pinigų plovimas, reguliacinės baudos ar net prieiga prie paskyros naudojant svetimą tapatybę.
Todėl tikslas nėra maksimali automatizacija.
Tikslas – patikima automatizacija su vieta, kur gali būti nukreiptas neapibrėžtumas.
Dirbtiniam intelektui darant sukčiavimą vis sudėtingesnį, toks hibridinis modelis gali tapti ne mažiau, o dar labiau svarbus.
Nuo KYC iki visos atitikties infrastruktūros
Pasikeitė ir pati bendrovė.
Iš pradžių iDenfy pirmiausia buvo tapatybės tikrinimo verslas.
Šiandien jos produktų spektras gerokai platesnis.
Be tradicinių Know Your Customer (KYC) patikrų, platforma siūlo Know Your Business (KYB) sprendimus įmonėms ir jų savininkams tikrinti, AML patikras, sankcijų ir politiškai pažeidžiamų asmenų sąrašų tikrinimą, rizikos vertinimą ir stebėseną bei augantį sukčiavimo prevencijos įrankių rinkinį.
Tokios plėtros logika paprasta.
Žinoti, kad pasas tikras, išsprendžia tik vieną problemą.
Finansų įstaigai dar gali reikėti suprasti, ar žmogus nėra sankcionuojamas.
Mokėjimų bendrovei gali reikėti nustatyti, kas yra galutinis įmonės savininkas.
Prekyvietei gali reikėti aptikti įtartiną IP adresą ar patikrinti banko sąskaitą.
Kitai bendrovei gali reikėti nuolat stebėti esamą klientą, o ne patikrinti jį tik vieną kartą registracijos metu.
Vietoje atskiro tiekėjo kiekvienai iš šių patikrų iDenfy nori, kad įmonės jas valdytų per vieną atitikties infrastruktūrą.
Tai paverčia bendrovę iš tapatybės tikrinimo įrankio į kažką panašaus į skaitmeninio pasitikėjimo operacinę sistemą.
Deepfake iškilimas žaidimą keičia dar kartą
Lengvai prieinamo generatyvinio dirbtinio intelekto atsiradimas tokioms bendrovėms kaip iDenfy sukūrė ypač neįprastą situaciją.
Ta pati technologinė revoliucija, kuri padeda gerinti sukčiavimo aptikimą, suteikia geresnius įrankius ir patiems sukčiams.
Sintetinės tapatybės gali jungti tikrą ir išgalvotą asmeninę informaciją.
Dirbtinio intelekto kuriami veidai gerėja.
Dokumentus galima klastoti vis įtikinamiau.
Balsą ir vaizdo įrašą vis lengviau atkurti pačiam žmogui net nedalyvaujant.
2026 metų balandį iDenfy skelbė, kad jos vidiniai tyrimai rodo augantį sintetinių tapatybių sukčiavimą, o kai kuriose industrijose sukčiavimo lygis padidėjo bent 15 proc. Didelės rizikos sektoriai, tokie kaip iGaming, buvo ypač pažeidžiami. Reaguodama į tai bendrovė atnaujino savo hibridinę patikros sistemą ir sukčiavimo aptikimo procesus.
Tai atskleidžia vieną svarbų tapatybės tikrinimo verslo bruožą.
Galutinės produkto versijos nėra.
Aptikimo metodas veikia.
Sukčiai supranta, kaip jis veikia.
Randa silpnąsias vietas.
Patikros bendrovė pakeičia sistemą.
Ir ciklas prasideda iš naujo.
Kartais geriausias tapatybės dokumentas yra jokio dokumento
Tuo pačiu metu iDenfy juda ir kita kryptimi, kuri ilgainiui gali sumažinti tradicinio paso ir asmenukės proceso reikšmę.
Visoje Europoje jau veikia elektroninės tapatybės sistemos, leidžiančios žmonėms patvirtinti savo tapatybę naudojant tuos pačius prisijungimus, kuriuos jie naudoja bankininkystei, valstybės paslaugoms ar elektroniniams parašams.
2026 metais iDenfy paspartino tokių sistemų integraciją į savo platformą.
Baltijos šalyse ji integravo Smart-ID, leidžiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojams tapatybę patvirtinti naudojant jau turimą elektroninę tapatybę, o ne fotografuojant fizinį dokumentą. Taip pat buvo integruotas Mobile-ID Lietuvoje ir Estijoje.
Bendrovė panašiai plečiasi ir kitose Europos rinkose, į savo patikros procesus įtraukdama Suomijos Finnish Trust Network, Vokietijos Verimi, Belgijos .beID ir Austrijos mobiliosios elektroninės tapatybės infrastruktūrą.
Tai įdomi evoliucija.
Bendrovė pradėjo nuo vis geresnio tapatybės dokumentų tikrinimo.
Dalis jos ateities gali būti susijusi su tuo, kad dokumento apskritai nereikės prašyti.
Globali bendrovė su Kauno ekonomika
iDenfy yra įdomi Lietuvos technologijų istorija ir dėl dar vienos priežasties.
Tai nėra vien bendrovė, kuri leidžia pranešimus spaudai, kelia investicinius raundus ir žada mastą ateityje.
Ji jau sukūrė reikšmingą ir pelningą verslą.
Lietuvos įmonių finansiniai duomenys rodo, kad 2025 metais iDenfy pasiekė apie 5,25 mln. eurų pajamų ir 1,66 mln. eurų grynojo pelno, o grynojo pelno marža siekė maždaug 31,6 proc.
2024 metais pajamos buvo dar didesnės – apie 6,04 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 2,61 mln. eurų. Taigi 2025 metais pajamos sumažėjo, tačiau bendrovė išliko stipriai pelninga.
2026 metų vasarą Lietuvos užimtumo duomenys rodė, kad įmonėje dirbo maždaug 55–57 darbuotojai.
Šis derinys vertas dėmesio.
Daugiau nei 1 000 verslo klientų.
Tarptautiniai klientai ir vartotojai.
Veikla Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose.
Tačiau komanda vis dar skaičiuojama dešimtimis, o ne šimtais darbuotojų, ir pagrindinė bendrovės būstinė tebėra Kaune.
Tai primena, kad sėkmingoms Lietuvos technologijų bendrovėms nebūtina turėti tūkstančių darbuotojų tam, kad kurtų globalius produktus.
Kaunas buvo bendrovės DNR dalis
Ryšys su Kaunu yra gilesnis nei vien juridinis adresas.
Ankstyvame interviu iDenfy pasakojo, kad nemaža dalis jos techninės komandos buvo Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai ar absolventai.
Bendrovė veikė Kauno mokslo ir technologijų parke ir bendradarbiavo su KTU tyrėjais susijusiose srityse. Tuo metu komanda aiškiai pabrėžė Kauno svarbą pritraukiant programuotojus ir vystant įmonę vietoje.
Beveik po dešimtmečio iDenfy vis dar nurodo Kauną kaip savo pagrindinę būstinę.
Vietos startuolių ekosistemai tai gali būti viena vertingiausių sėkmės istorijų rūšių.
Ne kiekviena bendrovė turi tapti vienaragiu.
Technologijų įmonė, kuri kuria intelektinę nuosavybę Kaune, parduoda ją visame pasaulyje, vietoje samdo aukštos kvalifikacijos žmones ir generuoja milijonus eurų pelningų tarptautinių pajamų, jau kuria būtent tokią ekonominę vertę, dėl kurios startuolių ekosistemos apskritai yra vystomos.
Pasitikėjimas tampa infrastruktūra
Buvo laikai, kai nuotoliniu būdu įrodyti savo tapatybę reikėdavo daugiausia bankams.
Tas pasaulis nyksta.
To reikia fintech įmonėms.
To reikia kriptovaliutų verslams.
To reikia prekyvietėms.
To reikia sveikatos technologijų platformoms.
To reikia žaidimų operatoriams.
To reikia mobilumo paslaugoms.
Elektroninės prekybos bendrovėms vis dažniau reikia amžiaus ar mokėjimo patikrų.
Reguliuotojai taip pat nuolat plečia situacijų skaičių, kai įmonėms reikia žinoti ne tik kas yra jų klientai, bet ir kas valdo įmones, su kuriomis jos dirba, bei ar tie žmonės kelia finansinių nusikaltimų riziką.
iDenfy šiandien aptarnauja sektorius nuo fintech ir kriptovaliutų iki sveikatos priežiūros, transporto, elektroninės prekybos ir įvairių interneto platformų.
Šiuo požiūriu tapatybės tikrinimas vis mažiau primena vieną funkciją ir vis labiau – infrastruktūrą.
Kiekvienai skaitmeninei ekonomikai galiausiai reikia mechanizmo, leidžiančio sukurti pasitikėjimą tarp žmonių, kurie galbūt niekada nesusitiks gyvai.
Devyneri metai nesibaigiančiose lenktynėse
Pirmasis iDenfy prototipas turėjo labai kuklias galimybes.
Parodyk jam Lietuvos pasą.
Sistema pabandys nustatyti, ar jis tikras.
Po devynerių metų bendrovė valdo globalią platformą, analizuojančią tūkstančius dokumentų tipų, veidus, įmones, sankcijų sąrašus, elektronines tapatybes ir kitus signalus, kad atsakytų iš esmės į tą patį klausimą.
Ar šiuo žmogumi, įmone arba sandoriu galima pasitikėti?
Technologijos aplink šį klausimą tapo nepalyginamai pažangesnės.
Deja, pažangesnės tapo ir technologijos, prieinamos kitai pusei.
Tai reiškia, kad iDenfy kuria produktą, kuris galbūt niekada nebus iš tikrųjų baigtas.
Kiekvienas skaitmeninės tapatybės patobulinimas sukuria naują paskatą jį apeiti.
Kiekvienas generatyvinio dirbtinio intelekto šuolis suteikia naujų gynybos priemonių ir kartu naujų atakos metodų.
Kiekvienas naujas būdas internetu perkelti pinigus sukuria dar vieną vietą, kur kažkam galiausiai reikės patikrinti, kas yra kitoje pusėje.
Bendrovei, gimusiai Kaune iš prototipo, atpažinusio vienos šalies pasus, tai tapo stebėtinai globalia problema, kurią ji sprendžia jau devynerius metus.
Ir vis dažniau klausimas jau nėra vien tai, ar galite internete įrodyti, kas esate — bet ar pats internetas dar sugeba atskirti tikrovę nuo klastotės.