Ūkininkas nori pakeisti tai, kaip dirba savo lauką.
Auginti tarpinius augalus.
Mažinti žemės dirbimą.
Gerinti sėjomainą.
Atnaujinti techniką.
Naudoti mažiau sintetinių trąšų.
Didinti organinės anglies kiekį dirvožemyje.
Galima nauda gali pilnai pasirodyti tik po kelerių metų.
Išlaidos atsiranda iš karto.
Būtent tarp to, kuo žemės ūkis turi tapti, ir klausimo, kas už šį pokytį sumokės, savo verslą kuria Vilniuje įsikūrusi InSoil.
Lietuvos bendrovė jungia žemės ūkio finansavimą, agronominę pagalbą, dirvožemio matavimus ir anglies rinkas, bandydama išspręsti stebėtinai sudėtingą finansavimo problemą:
kaip suteikti ūkininkams kapitalo savo žemei gerinti šiandien, kai didelė ekonominės ir aplinkosauginės vertės dalis atsiras tik vėliau?
InSoil atsakymas – finansuoti patį perėjimą.
Ūkininkai gauna kapitalą.
Jie pradeda taikyti regeneracinės žemdirbystės praktikas.
Pokyčiai dirvožemyje išmatuojami.
Anglies pašalinimas ir emisijų mažinimas, kai tai leidžia metodika, gali būti paverstas patvirtintais anglies kreditais.
O įmonės, ieškančios pamatuojamo poveikio klimatui, tampa dar vienu galimu kapitalo šaltiniu, nukreipiamu atgal į žemę.
Pagrindinė idėja paprasta: sveikesnis dirvožemis turėtų būti ne tik vertingas aplinkai. Jis turėtų tapti vertingas ir ekonomiškai.
Prieš InSoil buvo HeavyFinance
Bendrovė Lietuvoje buvo įkurta 2020 metais, tarp jos steigėjų – Laimonas Noreika, Andrius Liukaitis ir Darius Verseckas.
Pradinis pavadinimas gana aiškiai apibūdino pirmąją verslo versiją:
HeavyFinance.
Žemės ūkis reikalauja daug kapitalo.
Traktorius gali kainuoti daugiau nei butas.
Žemė brangi.
Modernizacijai reikia technikos.
Apyvartinių lėšų reikia gerokai anksčiau, nei derlius pradeda generuoti pajamas.
O mažesni žemės ūkio verslai ne visada gerai telpa į tradicinių bankų skolinimo modelius.
HeavyFinance iš pradžių sprendė šią problemą kurdama finansavimo platformą, jungiančią investuotojus su Europos ūkininkais.
Jau tuo metu idėja buvo platesnė nei įprastame vartotojų fintech.
Kapitalas buvo nukreipiamas ne dar vienam internetiniam pirkiniui ar neužtikrintai vartojimo paskolai, o produktyviems žemės ūkio verslams.
Tačiau per kelerius metus bendrovės dėmesys pradėjo keistis.
Ji ne tik finansavo ūkius.
Ji vis labiau finansavo tai, kaip ūkiai keičiasi.
2025 metų balandį HeavyFinance tapo InSoil.
Naujas pavadinimas atspindėjo pokytį.
„Dirvožemis yra visko, ką daro bendrovė, centre“, – tuomet sakė steigėjas ir vadovas Laimonas Noreika: nuo finansavimo ir agronominės pagalbos iki dirvožemio anglies matavimo ir anglies kreditų generavimo.
Rebrandingas nebuvo vien vizualinis pokytis.
Jis paaiškino, kuo bendrovė palaipsniui tapo.
Dirvožemis yra infrastruktūra
Apie žemės ūkį dažniausiai kalbame pasėlių kalba.
Kviečiai.
Kukurūzai.
Rapsai.
Bulvės.
Tačiau po visais jais slypi ta pati produktyvi infrastruktūra.
Dirvožemis.
Sveikas dirvožemis geriau sulaiko vandenį.
Palaiko biologinį aktyvumą.
Turi organinių medžiagų.
Gali būti atsparesnis sausroms ir erozijai.
O klimato finansavimo požiūriu svarbiausia – dirvožemis gali kaupti anglį.
Regeneracinė žemdirbystė iš esmės bando gerinti šią pamatinę sistemą, o ne kiekvieną sezoną vertinti kaip atskirą gamybos ciklą.
Praktikos gali apimti mažesnį arba nulinį žemės dirbimą, tarpinius augalus, įvairesnę sėjomainą, augalinių liekanų valdymą ir trąšų naudojimo pokyčius.
Problema ta, kad ūkininkavimo praktikos pakeisti nemokamai nepavyksta.
Ūkininkui gali prireikti kitos technikos.
Atsiranda pereinamojo laikotarpio rizika.
Derlingumas nebūtinai iš karto pagerėja.
Naujos technikos ir praktikos reikalauja žinių bei eksperimentų.
O santykinai mažomis maržomis veikiantis ūkis nebūtinai norės prisiimti šią nežinomybę vien todėl, kad pokytis yra palankesnis aplinkai.
Būtent čia finansai tampa klimato technologijos dalimi.
Pirmiausia finansuoti perėjimą
InSoil teikia vidutinės trukmės finansavimą žemės ūkio MVĮ technikai, žemei, pastatams ir apyvartiniam kapitalui.
Iki 2026 metų birželio bendrovė skelbė nuo 2020-ųjų finansavusi daugiau nei 3 500 žemės ūkio MVĮ visoje Europoje. Dabartinėje platformos medžiagoje nurodoma, kad paskolų išduota už daugiau nei 111 mln. eurų.
Tačiau vienas įdomiausių produktų gali būti Green Loan.
Šis modelis skirtas sumažinti pradinį finansinį barjerą ūkininkams, pereinantiems prie regeneracinių praktikų.
Užuot prašiusi ūkininko iš karto pačiam padengti visas perėjimo sąnaudas, sistema leidžia pokytį finansuoti išoriniu kapitalu, o būsima anglies vertė tampa viena ekonominio modelio dalių.
Čia InSoil skolinimo verslas susijungia su anglies verslu.
Paskola leidžia ūkininkui prisijungti prie programos.
Naujos praktikos pakeičia tai, kas vyksta lauke.
Matavimai parodo, ar tie pokyčiai sukūrė kiekybiškai įvertinamą poveikį klimatui.
Patvirtinti anglies kreditai tuomet gali sukurti papildomą vertės šaltinį.
Ūkis nebėra tiesiog paskolos gavėjas.
Jis potencialiai finansuoja pamatuojamo aplinkosauginio turto gerinimą.
Pamatuoti dirvožemį sunkiau, nei atrodo
Sudėtingiausia dirvožemio anglies dalis nėra pasakyti, kad dirvožemis gali kaupti anglį.
Sudėtingiausia įrodyti, kiek jos pasikeitė dėl konkretaus veiksmo.
Tonos anglies dirvožemyje nematyti taip, kaip tonos plieno sandėlyje.
Ją reikia išmatuoti ir modeliuoti.
Reikia atskaitos taško.
Dirvožemio mėginių.
Informacijos apie ūkininkavimo praktikas.
Laboratorinių tyrimų.
Geografinių duomenų.
Nuotolinių stebėjimų.
Pakartotinių matavimų.
Ir metodikos, kuri leistų atskirti projekto poveikį nuo to, kas būtų įvykę ir be jo.
Šis procesas paprastai vadinamas MRV – matavimu, ataskaitų teikimu ir verifikavimu.
InSoil jungia laboratorinį dirvožemio mėginių ėmimą su palydoviniais ir kitais skaitmeniniais stebėjimo metodais bei agronominiu vertinimu.
Iki 2026 metų vidurio bendrovė teigė atlikusi daugiau nei 15 000 dirvožemio mėginių tyrimų, taip sukurdama tai, ką pati vadina viena didžiausių privačių dirvožemio anglies duomenų bazių regione.
Šie duomenys gali būti naudojami dviem kryptimis.
Jie padeda matuoti aplinkos pokytį.
Tačiau taip pat gali padėti geriau suprasti finansuojamus žemės ūkio verslus.
Kitaip tariant, ta pati bendrovė palaipsniui kaupia ir kredito duomenis, ir dirvožemio duomenis.
Tai gana neįprastas derinys.
Nuo dirvožemio matavimo iki anglies kredito
Jeigu žemės ūkio projektas gali įrodyti tinkamus, papildomus ir patvirtintus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimus ar pašalinimus, šie rezultatai gali būti išreikšti anglies kreditais.
InSoil atveju šis procesas 2026 metais pasiekė svarbų etapą.
Jos Carbon Farming Program of Lithuania buvo užregistruota pagal Verra Verified Carbon Standard.
Verra nurodo, kad programa apima 18 510 hektarų Lietuvoje ir naudoja VM0042 Improved Agricultural Land Management metodiką. Tikimasi, kad per 20 metų projekto gyvavimo laikotarpį bus pasiekta daugiau nei 585 000 tonų CO₂ ekvivalento sumažinimo ir pašalinimo.
InSoil skelbė, kad iš pirmojo stebėjimo laikotarpio tikimasi daugiau nei 130 000 Verified Carbon Units.
Tai svarbu todėl, kad bendrovė pereina nuo teorinio būsimos dirvožemio anglies kreditų vertės pažado prie realios komercializacijos.
Ūkininkai gali pradėti gauti pajamas, susietas su patvirtintais aplinkosauginiais rezultatais.
Įmonės gali pirkti šiuos kreditus.
Ir finansinis ciklas pradeda užsidaryti.
Anglies rinkoms reikia įrodymų
Anglies rinkos pagrįstai sulaukia daug kritikos.
Kreditas turi vertę tik tuomet, kai jį pagrindžiantis poveikis klimatui yra patikimas.
Ar anglis tikrai buvo pašalinta?
Ar emisija tikrai buvo išvengta?
Ar tas pats pokytis būtų įvykęs ir be projekto?
Kaip tiksliai viskas išmatuota?
Ar rezultatas išliks?
Ar prielaidos pakankamai konservatyvios?
Šie klausimai pastūmėjo savanorišką anglies rinką prie vis detalesnių standartų, metodikų ir nepriklausomo tikrinimo.
InSoil Lietuvos programa naudoja Verra VM0042 metodiką, skirtą geresniam žemės ūkio paskirties žemės valdymui. Dabartinė metodikos versija apima tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, tiek organinės anglies kaupimą dirvožemyje, nustatant reikalavimus baziniams scenarijams, papildomumui, stebėsenai ir matavimui.
2025 metais nepriklausomas vertintojas SCS Global patvirtino ir verifikavo InSoil programą, nurodydamas maždaug 154 915 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pašalinimo ir sumažinimo rezultatą 40 ūkių, apimančių beveik 20 000 hektarų.
Tai svarbu visam bendrovės modeliui.
Jeigu matavimo sluoksniu nepasitikima, ilgainiui nustoja veikti ir finansinis sluoksnis.
Ūkininkas gauna dar vieną derlių – anglį
Šiame modelyje slypi įdomus konceptualus pokytis.
Tradiciškai laukas užaugina derlių.
Ūkininkas parduoda grūdus, daržoves ar kitą žemės ūkio produkciją.
Regeneracinė žemdirbystė potencialiai prideda dar vieną ekonomiškai pamatuojamą rezultatą:
padidintą dirvožemio anglies kiekį.
Ūkininkas vis tiek gamina maistą.
Tačiau pokyčiai, kaip valdoma žemė, gali sukurti patvirtintą poveikį klimatui, turintį vertę kitam pirkėjui.
2026 metais ūkininkai, dalyvaujantys su InSoil susijusiose anglies programose, pradėjo gauti pirmąsias tiesiogines pajamas iš sugeneruotų anglies kreditų.
Viename bendrovės pateiktame Lietuvos ūkininkės pavyzdyje nurodoma, kad ji prie programos prisijungė 2020 metais. Dalyvaujančiuose laukuose per matuojamą laikotarpį vidutiniškai sukaupta apie 2,4 tonos vienam hektarui, o pajamos už kreditus buvo išmokėtos ūkiui.
Tai sukuria potencialiai stiprią paskatą.
Aplinkos gerinimas nustoja būti vien kaštų centru.
Jis gali tapti ūkininko pajamų dalimi.
100 mln. eurų iš anglies pusės
Šios idėjos mastas tapo aiškesnis 2025 metų birželį.
InSoil pasirašė 100 mln. eurų susitarimą su Kanados anglies finansavimo bendrove Key Carbon.
Pagal partnerystę Key Carbon įgijo teisę per kelerius metus investuoti daugiau nei 100 mln. eurų į InSoil nulinės palūkanų normos Green Loans, o atskira 3,7 mln. eurų investicija skirta bendrovės anglies ūkininkavimo veiklai plėsti.
Ambicija buvo didelė.
InSoil teigė, kad partnerystė padės išplėsti anglies ūkininkavimo programą iki vieno milijono hektarų Europos žemės ūkio paskirties žemės.
Iki 2025 metų liepos bendrovė skelbė jau turinti apie 800 000 hektarų, įtrauktų į Green Loan ir Carbon Farming programas.
Tai atskleidžia svarbią verslo modelio dalį.
Anglies pirkėjai ne tik ateina proceso pabaigoje nusipirkti sertifikato.
Jų kapitalas gali padėti finansuoti žemės ūkio pokytį, kuris tą aplinkosauginį rezultatą ir sukuria.
Anglies rinka pradeda veikti kaip finansavimo mechanizmas.
Tada atėjo dar 120 mln. eurų privataus kredito
Po metų į vietą atsistojo dar viena finansinės architektūros dalis.
2026 metų birželį InSoil užsitikrino 120 mln. eurų senior secured credit facility iš Pollen Street Capital.
Šis finansavimas skirtas plėsti skolinimą mažoms ir vidutinėms žemės ūkio įmonėms visoje Europoje.
Pagrindinės paskolos naudojasi Europos investicijų fondo garantija pagal InvestEU, o lėšos gali būti naudojamos technikai, žemei, pastatų gerinimui ir apyvartiniam kapitalui, susijusiam su žemės ūkio verslu bei jo transformacija.
Tai visiškai kitas kapitalo šaltinis nei crowdfunding prekyvietė, nuo kurios bendrovė pradėjo augti.
Institucinis privatus kreditas gali suteikti daug didesnius finansavimo fondus.
Tai svarbu, nes InSoil sprendžiama problema nėra maža.
Europos žemės ūkį sudaro milijonai verslų, milžiniški technikos ir žemės kiekiai, o investicijų ciklai matuojami dešimtmečiais.
Žemės ūkio transformacijos finansavimas reikšmingu mastu negali priklausyti tik nuo pavienių mažų investuotojų įnašų.
Turi ateiti institucinis kapitalas.
Nuo fintech prekyvietės iki kapitalo infrastruktūros
Tai padeda paaiškinti evoliuciją nuo HeavyFinance iki InSoil.
Ankstyvąjį verslą buvo galima apibūdinti gana paprastai:
sujungti investuotojus su ūkininkais, kuriems reikia paskolų.
Šiandien struktūra daug sudėtingesnė.
Mažmeniniai ir profesionalūs investuotojai vis dar gali investuoti per InSoil Finance platformos pusę.
Privataus kredito institucijos gali suteikti didelius skolinimo fondus.
Europos investicijų fondas gali suteikti garantijas.
Anglies rinkos investuotojai gali finansuoti Green Loans.
Korporatyviniai anglies kreditų pirkėjai galiausiai gali pirkti patvirtintus kreditus.
Agronomai padeda ūkininkams keisti praktikas.
Matavimo sistemos patvirtina, kas iš tikrųjų įvyko dirvožemyje.
InSoil bando sujungti visus šiuos srautus vienoje vietoje.
Kapitalas keliauja į ūkį.
Ūkininkavimo praktikos pasikeičia.
Aplinkosauginiai rezultatai išmatuojami.
Finansinė vertė gali grįžti atgal.
Tai daug įdomiau nei įprastas skolinimas.
Tai taip pat yra duomenų verslas
Po finansine sistema tyliai auga dar vienas turtas.
Duomenys.
Žemės ūkio paskolų grąžinimo rezultatai.
Ūkių charakteristikos.
Dirvožemio sudėtis.
Valdymo praktikos.
Palydoviniai stebėjimai.
Anglies matavimai.
Pokyčiai tarp pakartotinių mėginių ėmimo laikotarpių.
Didėjant laukų ir ūkių skaičiui, InSoil kaupia duomenų bazę, jungiančią finansinį elgesį su realiomis fizinėmis žemės ūkio sąlygomis.
Bendrovė jau teigia, kad jos dirvožemio duomenų bazė naudojama tiek pokyčiams matuoti, tiek kredito rizikos vertinimui gerinti.
Tai gali tapti strategiškai svarbu.
Tradiciniai kreditoriai ūkius dažniausiai supranta per finansines ataskaitas, užstatą ir mokėjimų istoriją.
Specializuotas žemės ūkio finansuotojas potencialiai gali suprasti ir pačią žemę.
Kokia dirvožemio būklė?
Kaip jis valdomas?
Ar ūkis produktyviai investuoja?
Kiek jis gali būti atsparus klimato ar oro sąlygų šokams?
Ar regeneracinės praktikos ilgainiui keičia ekonominius rezultatus?
Kuo finansai priartėja prie fizinės žemės ūkio realybės, tuo labiau diferencijuotas gali tapti rizikos vertinimas.
Regeneracija nėra filantropija
Vienas svarbiausių InSoil modelio aspektų yra tai, kad jis nesiremia prielaida, jog ūkininkai pokyčius darys vien iš aplinkosauginių paskatų.
Ūkis yra verslas.
Jis turi atlyginimus.
Skolas.
Techniką.
Kurą.
Trąšas.
Oro sąlygų riziką.
Žaliavų kainas.
Apyvartinio kapitalo ribojimus.
Regeneracinė žemdirbystė turi išgyventi šias realijas.
Todėl InSoil kalba ne tik apie anglies kaupimą, bet ir apie dirvožemio sveikatą, derlingumą, pelningumą bei atsparumą.
Šis skirtumas svarbus.
Klimato sprendimas, kuris veikia tik tol, kol kažkas nuolat subsidijuoja ekonomiškai nepatrauklią praktiką, sunkiai išaugs dideliu mastu.
Praktika, kuri gerina dirvožemio atsparumą, kartu suteikia tinkamesnį finansavimą ir potencialiai sukuria papildomą pajamų srautą, turi daug stipresnę galimybę išplisti.
Aplinkosauginės ir finansinės paskatos pradeda rodyti ta pačia kryptimi.
Tikslas – viena gigatona
Ilgalaikė InSoil misija neįprastai didelė.
Bendrovė teigia norinti iki 2050 metų prisidėti prie vienos gigatonos CO₂ pašalinimo per regeneracinės žemdirbystės ir dirvožemio anglies programas.
Šį skaičių reikėtų vertinti kaip ambiciją, o ne dabartinį rezultatą.
Tačiau jis parodo, kokiu mastu mąsto steigėjai.
Dirvožemis yra vienas iš nedaugelio klimato aktyvų, jau egzistuojančių beveik visur.
Nereikia pirmiausia išrasti naujos gamyklos.
Nereikia kiekviename hektare pastatyti milžiniškos anglies surinkimo mašinos.
Žemė jau yra.
Ūkininkai jau yra.
Iššūkis – pakeisti praktikas pakankamai dideliame plote ir įrodyti, kokį rezultatą tie pokyčiai sukūrė.
Todėl siaurasis kaklelis yra iš dalies technologinis.
Tačiau jis taip pat yra finansinis.
Lietuva kaip bandymų poligonas
Nepaisant europinių ambicijų, viena svarbiausių InSoil bandymų vietų tebėra Lietuva.
Pirmoji didelio masto dirvožemio anglies programa buvo kuriama čia.
Lietuvos ūkiai suteikė laukus.
Tūkstančiai dirvožemio mėginių sukūrė matavimo bazę.
Vietos ūkininkai padėjo patikrinti, ar finansinės paskatos veikia.
O programa galiausiai tapo vienu iš ankstyvųjų didesnio masto Verra registruotų dirvožemio anglies projektų Europoje.
Lietuvos startuolių ekosistemai tai yra gana įdomus įmonės tipas.
Ji nekuria dar vieno grynai skaitmeninio produkto globaliai SaaS rinkai.
Jos technologija tiesiogiai liečia fizinę žemę.
Jos klientai – ūkininkai.
Jos produktas apima skolą.
Jos duomenys iš dalies gaunami iš dirvožemio laboratorijų ir palydovų.
Jos klimato poveikis turi būti nepriklausomai verifikuojamas.
O augimas vis labiau priklauso nuo institucinio kapitalo, skaičiuojamo šimtais milijonų eurų.
Tai fintech, climate tech, agri-tech ir finansinė infrastruktūra vienu metu.
Žemė po finansų sistema
Įdomiausia InSoil idėja iš tiesų nėra anglies kreditai.
Ir ne žemės ūkio paskolos.
Įdomiausias dalykas – ryšys tarp jų.
Dešimtmečius finansų sistemos puikiai mokėjo nustatyti žemės vertę.
Hektaras turi kainą.
Jį galima nusipirkti.
Parduoti.
Įkeisti.
Naudoti kaip užstatą.
InSoil bando ekonomiškai įskaitomu padaryti dar vieną to hektaro savybę:
kas vyksta pačiame dirvožemyje.
Ar organinės anglies kiekis didėja?
Ar ūkininkavimo praktikos tampa regeneracinės?
Ar šiuos pokyčius galima išmatuoti?
Ar jie gali sumažinti riziką?
Ar gali sukurti papildomą pajamų srautą?
Ir ar būsima aplinkosauginė vertė gali padėti finansuoti šiandienos pokytį?
Jeigu į pakankamai daug šių klausimų atsakymas taps „taip“, dirvožemis nustos būti vien paviršius, ant kurio vyksta žemės ūkis.
Jis taps panašesnis į produktyvią klimato infrastruktūrą.
InSoil 2020 metais pradėjo nuo pagalbos ūkininkams gaunant finansavimą.
Po šešerių metų ji yra finansavusi tūkstančius žemės ūkio verslų, sukūrusi vieną reikšmingesnių Europos dirvožemio anglies programų, užsitikrinusi 100 mln. eurų su anglies finansavimu susieto kapitalo ir dar 120 mln. eurų institucinio privataus kredito.
Galiausiai bendrovė vis dar daro kažką labai seno ir pažįstamo.
Ji skolina pinigus ūkininkams.
Tačiau pasikeitė tai, kas iš tiesų finansuojama.
InSoil stato ant to, kad ateities dirbamos žemės vertę vis labiau lems ne tik tai, ką galima nuimti nuo jos paviršiaus, bet ir tai, ką galima atkurti po juo.
Daugiau apie InSoil: InSoil