Beveik kiekviena šeima, turėjusi LEGO® kaladėlių, anksčiau ar vėliau susiduria su ta pačia problema.
Rinkiniai dingsta.
Kaladėlės lieka.
Erdvėlaivis tampa pilies dalimi.
Pilis tampa automobilio dalimi.
Instrukcijos pasimeta.
Detalės migruoja iš vienos dėžės į kitą.
O po kelerių metų tai, kas kažkada kainavo šimtus ar net tūkstančius eurų, pavirsta dideliu mišrių plastikinių detalių konteineriu po lova ar spintoje.
Kaladėlės vis dar puikiai tinkamos naudoti.
Vertė vis dar egzistuoja.
Tačiau ją susigrąžinti rankomis gali prireikti valandų ar net dienų rūšiavimo.
Lietuvos startuolis Sort A Brick kuria mašiną būtent šiai problemai.
Tai, kas prasidėjo kaip idėja automatiškai rūšiuoti sumaišytas LEGO kaladėles, evoliucionuoja į gerokai platesnį sprendimą: pramoninę infrastruktūrą naudotų žaislų atnaujinimui.
Bendrovė naudoja nuosavą kompiuterinę regą, fizinį DI ir specialiai sukurtą pramoninę įrangą tam, kad atpažintų, išvalytų ir surūšiuotų sumaišytas detales, nustatytų, kuriuos originalius rinkinius galima atkurti, surastų trūkstamas dalis ir paverstų senas kolekcijas vėl pilnais, patikrintais ir paruoštais naudoti produktais.
O 2026 metų rudenį šis modelis pereina į naują etapą.
Sort A Brick nebesiūlo vien tik atkurti klientų kolekcijas.
Ji paleidžia prekyvietę atnaujintiems LEGO rinkiniams, sujungdama pirkimą, atnaujinimą ir pardavimą vienoje platformoje.
Pirmųjų partijų vieši pardavimai planuojami nuo spalio 1 dienos.
Didesnė ambicija tampa aiški:
padaryti naudotų žaislų atnaujinimą pramoniniu mastu įmanomą.
Viskas prasidėjo nuo dėžės kaladėlių
Idėja gimė iš visiškai įprastos šeimos problemos.
Vienas iš bendraįkūrėjų susidūrė su tūkstančiais sūnaus sumaišytų LEGO kaladėlių ir varginančia užduotimi jas surūšiuoti.
Turėjo būti geresnis būdas.
Šis klausimas galiausiai tapo Sort A Brick.
Lietuvos bendrovė buvo įkurta 2023 metais, o tarp jos steigėjų yra Ilya Malkin ir Aurimas Slapšys. Veikianti įmonė UAB BR1CK registruota Lietuvoje, o bendrovė savo veiklą vykdo tiek Kauno rajone, tiek Vilniuje.
Pradinis pasiūlymas buvo labai lengvai suprantamas.
Atsiųskite dėžę sumaišytų kaladėlių.
Sort A Brick jas išvalo.
Sistema atpažįsta kiekvieną detalę.
Programinė įranga nustato, kokius rinkinius galima atkurti iš turimos kolekcijos.
Trūkstamos dalys gali būti papildytos.
Klientas atgauna naudojamus rinkinius vietoje chaotiškos dėžės.
Skamba beveik trivialiai.
Tačiau inžinerija, reikalinga tam padaryti ekonomiškai prasmingai, tokia nėra.
Žmonės labai prastai rūšiuoja 100 000 rūšių detalių
LEGO stiprybė kaip produkto tuo pačiu sukuria ir problemą, kurią Sort A Brick bando išspręsti.
Sistema yra itin standartizuota.
Skirtingais metais pagamintos detalės vis tiek dera tarpusavyje.
Rinkiniuose gali būti šimtai ar tūkstančiai smulkių komponentų.
Daugelis jų atrodo beveik identiškai.
Kai kurios skiriasi vos viena maža geometrine detale.
Kitos skiriasi tik spalva, spauda ar karta.
Sort A Brick teigia, kad jos technologija turi veikti su daugiau nei 100 000 unikalių LEGO detalių tipų. Viena iš dabartinių fizinio DI sistemų mokoma naudojant daugiau nei 500 didelės raiškos vaizdų kiekvienai detalei.
Žmogus gali atpažinti kaladėles.
Tačiau žmonės yra brangūs, lėti ir nenuoseklūs, kai reikia identifikuoti milijonus detalių po vieną.
Čia ir atsiranda ekonominis siaurasis kaklelis.
Naudotos LEGO kaladėlės jau turi vertę.
Sunku ne rasti pirkėją.
Sunku sumaišytą inventorių paversti produktu, kurį pirkėjas galėtų užtikrintai nusipirkti.
Dėžė atsitiktinių kaladėlių yra vienas produktas.
Pilnas, išvalytas ir patikrintas nebegaminamas LEGO rinkinys – visai kitas.
Trūkstamas žingsnis yra pramoninis apdorojimas.
Kompiuterinė rega susitinka su konvejeriu
Sort A Brick atsakymas nėra vien DI modelis.
Tai fizinė sistema.
Kaladėlės juda specialiai sukurta įranga, kur kameros jas fiksuoja, o kompiuterinės regos modeliai nustato, kas yra kiekviena detalė.
Programinė įranga susieja atpažintas detales su inventoriaus sistema.
Tuomet šį inventorių galima palyginti su tūkstančių galimų rinkinių sudėtimi.
Įranga fiziškai atskiria dalis, kad jas būtų galima vėliau surinkti į pilnas kolekcijas.
Sort A Brick technologiją apibūdina kaip nuosavos įrangos, fizinio DI, duomenų ir programinės įrangos integruotą sistemą.
Šis skirtumas svarbus.
Įspūdingų kompiuterinės regos demonstracijų yra daug.
Sunku padaryti taip, kad tokia sistema patikimai veiktų pramoniniame procese, nuolat, pakankamu greičiu ir pakankamai maža kaina, kad ekonomika būtų prasminga.
Sort A Brick teigia, kad antros kartos rūšiavimo sistema projektuojama taip, kad galėtų apdoroti maždaug vieną detalę per sekundę, padidinti pajėgumą apie penkis kartus ir sumažinti rūšiavimo sąnaudas beveik tris kartus, palyginti su ankstesne sistema.
Būtent čia baigiasi įdomus hobio projektas ir prasideda pramoninė automatizacija.
Tikrasis produktas gali būti ne rūšiavimas, o atnaujinimas
Pradžioje Sort A Brick buvo lengva apibūdinti kaip LEGO rūšiavimo paslaugą.
Šiandien toks apibūdinimas jau per siauras.
Dabartinis bendrovės pozicionavimas yra:
„Atnaujinimo infrastruktūra žaislų pakartotinei prekybai globaliu mastu.“
Tai keičia požiūrį į pačią technologiją.
Rūšiavimas nėra galutinis produktas.
Tai vienas etapas didesnėje atnaujinimo grandinėje.
Kaladėlės atkeliauja.
Jos išvalomos.
Patikrinamos.
Atpažįstamos.
Suinventorinamos.
Suderinamos su galimais rinkiniais.
Trūkstamos dalys surandamos.
Rinkinys užbaigiamas.
Jo turinys patikrinamas.
Ir galutinis produktas tampa paruoštas statyti – arba parduoti.
Tai jau daug labiau primena tai, kas šiandien daroma su atnaujintais telefonais, kompiuteriais ar pramonine įranga.
Skirtumas tik tas, kad pradinis produktas susideda iš šimtų ar tūkstančių mažų plastikinių komponentų.
Sort A Brick iš esmės klausia:
jeigu galime atnaujinti iPhone, kodėl negalime atnaujinti LEGO rinkinio?
Naudotas nebūtinai turi reikšti neaiškus
Antrinės rinkos platformos labai palengvino galimybę nusipirkti beveik bet ką iš kito žmogaus.
Tačiau jos kartu sukuria neapibrėžtumą.
Ar visos detalės yra?
Ar kaladėlės švarios?
Ar kai kurios nepažeistos?
Ar pardavėjo aprašymas tikslus?
Ar gavus rinkinį paaiškės, kad jis tik 95 proc. pilnas?
Sudėtingam konstruktoriui trūkstami 5 proc. gali visiškai sugadinti patirtį.
Sort A Brick bando sukurti naują kategoriją tarp naujo ir atsitiktinai naudoto.
Atnaujintų rinkinių pasiūlymas remiasi trimis pažadais:
švarus, pilnas ir patikrintas.
Bendrovė gali paimti sumaišytas kaladėles iš skirtingų šaltinių, atkurti originalų rinkinį, pakeisti trūkstamas dalis ir parduoti rezultatą kaip standartizuotą atnaujintą produktą.
Būtent standartizacija gali būti komerciškai svarbiausia dalis.
Pakartotinę prekybą daug lengviau plėsti, kai pirkėjui nereikia vertinti kiekvieno individualaus pardavėjo patikimumo.
Trūkstamos detalės sukuria savo logistikos problemą
Senų kolekcijų atkūrimas retai baigiasi tobulu inventoriaus sutapimu.
Viena detalė prieš dešimt metų nukrito po sofa.
Kita atsidūrė kito vaiko kolekcijoje.
Viena sulūžo.
Kita buvo netyčia išsiurbta.
Jeigu Sort A Brick žada pilną rinkinį, kažkas turi surasti trūkstamas dalis.
Bendrovė teigia jau nupirkusi daugiau nei 110 000 individualių atsarginių detalių, daug jų – iš nepriklausomų BrickLink pardavėjų, o tūkstančiai kaladėlių kas savaitę atvyksta į jos operacijų centrą Vilniuje.
Tai atskleidžia dar vieną verslo sluoksnį.
Dirbtinis intelektas gali nustatyti, ko trūksta.
Jis negali teleportuoti trūkstamos kaladėlės į dėžę.
Dideliu mastu atnaujinimas tampa tiekimo grandinės problema.
Kurių detalių dažniausiai trūksta?
Kurias verta laikyti sandėlyje?
Kurias geriau pirkti iš išorinių tiekėjų?
Kaip ekonomiškai nupirkti šimtus smulkių komponentų iš daugybės skirtingų pardavėjų?
Kiek inventoriaus verta laikyti, kol apyvartinio kapitalo kaina tampa per didelė?
Kuo bendrovė augs, tuo labiau ši logistikos sistema gali tapti jos konkurenciniu pranašumu.
Paklausa atsirado greičiau nei pajėgumai
Viena neįprastesnių Sort A Brick problemų nėra klientų paieška.
Problema – suspėti juos aptarnauti.
Bendrovės dabartiniame viešame pristatyme minima daugiau nei 1 600 užsakymų iš 40 šalių ir daugiau nei 30 000 kilogramų kaladėlių eilėje.
Ankstesnėje investicijų pritraukimo medžiagoje buvo teigiama, kad paklausa maždaug 50 kartų viršijo mėnesinius pajėgumus, o daugiau nei 1 000 šeimų jau laukė savo eilės.
Iki 2026 metų vidurio steigėjas Ilya Malkin teigė, kad operacija perėjo į tris pamainas ir veikia 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, tačiau esant tuometiniam pajėgumui vien laukiančios eilės apdorojimas vis tiek būtų užtrukęs metus.
Tai labai neįprastas startuolio siaurasis kaklelis.
SaaS bendrovė į klientų šuolį gali reaguoti nusipirkdama daugiau skaičiavimo galios.
Sort A Brick turi statyti mašinas.
Didinti pralaidumą.
Organizuoti pamainas.
Valdyti fizinį inventorių.
Plėsti patalpas.
Ir spartinti kiekvieną proceso etapą.
Todėl jos augimas panašus tiek į gamybą, kiek ir į programinės įrangos verslą.
1,15 mln. eurų idėjai industrializuoti
Investuotojai pasirengę finansuoti šį perėjimą.
2024 metais Sort A Brick pritraukė 1,15 mln. eurų, o raunde dalyvavo Baltijos šalių VC fondas FIRSTPICK, verslo angelai ir patys steigėjai.
Tarp investuotojų buvo ir gerai žinomi Lietuvos technologijų sektoriaus vardai, įskaitant vieną iš „Vinted“ įkūrėjų Mantą Mikucką bei kitus technologijų investuotojus.
Kapitalas buvo skirtas technologijai vystyti ir operacijoms plėsti, įskaitant pirmąjį komercinį startą Vokietijoje.
Investicinė logika buvo platesnė nei tiesiog sumanaus rūšiavimo roboto sukūrimas.
Milijonai vertingų kaladėlių jau egzistuoja.
Jos ilgaamžės.
Standartizuotos.
Ir milžiniški jų kiekiai nenaudojami vien todėl, kad rūšiavimo ir rinkinių atkūrimo kaina laiku daugumai šeimų yra per didelė.
Automatizacija gali pakeisti šią ekonomiką.
LEGO yra neįprastai gera vieta pradėti
Jeigu kas nors norėtų kurti infrastruktūrą žaislų atnaujinimui, LEGO būtų beveik idealus pirmasis segmentas.
Detalės labai standartizuotos.
Jos ilgaamžės.
Kiekvieną komponentą galima identifikuoti.
Originalių rinkinių sudėtis žinoma.
Produktas turi stiprią emocinę vertę.
Ir, palyginti su daugeliu kitų žaislų, labai gerai išlaiko piniginę vertę.
Kai kurie rinkiniai tampa kolekciniai.
Nebegaminamų rinkinių vertė gali ne mažėti, o didėti.
Ir prieš daugelį metų pagamintas rinkinys šiandien vis dar gali būti visiškai tinkamas naudoti.
Tai sukuria neįprastai didelį skirtumą tarp medžiagos vertės ir nesurūšiuoto objekto vertės.
Krūva sumaišytų kaladėlių gali atrodyti kaip netvarka.
Tos pačios detalės, išvalytos ir atkurtos į pilnus rinkinius, gali būti vertos šimtų ar tūkstančių eurų.
Sort A Brick veikia būtent šiame skirtume.
Žiedinės ekonomikos istorija čia labai tiesioginė
Daug bendrovių save pristato kaip žiedinės ekonomikos dalį.
Sort A Brick atveju ciklą labai lengva pamatyti.
Šeima nusiperka rinkinį.
Vaikas jį pastato.
Vėliau išardo.
Kaladėlės susimaišo su kitomis.
Praeina metai.
Vietoje to, kad būtų gaminamas naujas rinkinys iš naujo plastiko, egzistuojančios kaladėlės išvalomos, atpažįstamos, sugrupuojamos ir grąžinamos į naudojimą.
Bendrovė savo misiją apibūdina kaip siekį sugrąžinti į gyvenimą milijardus pamirštų kaladėlių.
Aplinkosauginį argumentą sustiprina fizinės produkto savybės.
LEGO kaladėlės yra neįprastai ilgaamžės.
Kai jos išmetamos, tai tampa atliekų problema.
Kai jas galima pakartotinai naudoti, tas pats ilgaamžiškumas tampa pranašumu.
Problema niekada nebuvo ta, ar kaladėlės išgyvens.
Problema – ar jas ekonomiškai apsimoka susigrąžinti.
Verslas dabar virsta prekyviete
Naujausias bendrovės žingsnis daug aiškiau parodo platesnę strategiją.
Sort A Brick sujungė tris veiklas:
pirkti atnaujintus rinkinius;
atkurti savo kolekciją;
parduoti nenaudojamas kaladėles Sort A Brick.
Tai sukuria uždaro ciklo pradžią.
Žmogus, kuriam neįdomu atkurti senos kolekcijos, gali kaladėles parduoti.
Sort A Brick jas apdoroja.
Jos sistemos nustato, ką galima atkurti.
Trūkstamos detalės surandamos.
Baigti rinkiniai patenka į atnaujintų produktų prekyvietę.
Juos nusiperka kita šeima.
Tai, kas vienuose namuose buvo negyvas inventorius, kituose vėl tampa naudojamu produktu.
Bendrovė planuoja naujas atnaujintų rinkinių partijas leisti kas dvi savaites, o pirmieji vieši pardavimai naujoje parduotuvėje prasideda 2026 metų spalį.
Tai reiškia, kad Sort A Brick nebėra priklausoma vien nuo žmonių, mokančių už savo kolekcijų rūšiavimą.
Ji vis labiau gali tapti ir pačiu prekybininku.
DI čia reikalingas todėl, kad to reikalauja fizinė ekonomika
Šiandien beveik kiekvienas startuolis nori save vadinti DI bendrove.
Sort A Brick yra įdomus priešingas pavyzdys, nes poreikis dirbtiniam intelektui čia labai konkretus.
Be automatinio atpažinimo ekonomika sunkiai veikia.
Jeigu kiekvieną detalę žmogus turi identifikuoti rankomis, darbo sąnaudos dominuoja visą atnaujinimo kainą.
Jeigu kompiuterinė rega gali patikimai atpažinti detales, o įranga gali jas greitai apdoroti, kaštų kreivė pasikeičia.
DI čia egzistuoja ne tam, kad produktas skambėtų moderniau.
Jis pašalina žmogaus atliekamą darbą, kuris kitaip neleistų verslo modeliui išaugti dideliu mastu.
Šis praktinis požiūris buvo įvertintas 2025 European AI Awards, kur Sort A Brick tapo AI Business kategorijos nugalėtoja.
2026 metais bendrovė taip pat laimėjo Harvard Business School Alumni New Venture Competition for Europe & International.
Startuoliui, sprendžiančiam iš pirmo žvilgsnio labai specifinę problemą, tokie įvertinimai rodo, kad technologija ir verslo modelis vertinami daug platesniame kontekste.
Maža bendrovė, kurianti pramoninę operaciją
Sort A Brick vis dar yra nedidelė įmonė.
Vieši Lietuvos duomenys rodo, kad 2026 metais UAB BR1CK dirba apie 16 žmonių.
Tie patys duomenys taip pat rodo, kad bendrovė vis dar aiškiai yra investicijų, o ne brandaus pelningo verslo stadijoje.
Tai svarbu vertinant dabartinį mastą.
Tai dar nėra milžiniška atnaujinimo gamykla.
Tai deep-tech startuolis, bandantis ją sukurti.
Dabartinis ribojantis veiksnys yra būtent tai, ką bendrovė pati išradinėja: įranga ir procesas, galintys apdoroti pakankamai didelį fizinį kiekį už pakankamai mažą kainą.
Antros kartos rūšiavimo sistema, didinamas pajėgumas ir nauja pakartotinės prekybos platforma yra skirtingos tos pačios problemos dalys.
Ar operacija, šiandien apdorojanti tonas, ateityje galės apdoroti šimtus ar tūkstančius tonų?
LEGO gali būti tik pirmoji kategorija
Įdomiausias klausimas atsiranda tada, jeigu ši infrastruktūra iš tikrųjų suveiks.
Sort A Brick pradeda nuo LEGO todėl, kad tai neįprastai patraukli atnaujinimo kategorija.
Tačiau pačios bendrovės pozicionavimas jau nėra apribotas vien kaladėlėmis.
Ji save apibūdina kaip kuriančią atnaujinimo infrastruktūrą žaislų pakartotinei prekybai globaliu mastu.
Tai reiškia didesnę tezę.
Antrinės rinkos platformos išsprendė vieną pakartotinės prekybos dalį:
jos palengvino pirkėjo ir pardavėjo susitikimą.
Tačiau jos neišsprendė atnaujinimo.
Daugelyje kategorijų naudotą produktą vis tiek reikia patikrinti, išvalyti, identifikuoti, suremontuoti, sukomplektuoti, įvertinti ar perpakuoti, kol jis vėl tampa patikimu standartizuotu produktu.
Šiandien didelė šio darbo dalis yra rankinė.
Jeigu fizinis DI ir pramoninė automatizacija gali ekonomiškai atlikti vis didesnę jos dalį, pakartotinė prekyba gali išaugti už peer-to-peer skelbimų ribų.
Ateities antrinė rinka gali būti mažiau panaši į skelbimų portalą ir labiau į atvirkštinę gamyklą.
Produktai atkeliauja netvarkingi.
Mašinos supranta, kas jie yra.
Sistema atkuria jų vertę.
Ir jie grįžta į rinką kaip standartizuoti produktai.
Rūšiavimo mašina buvo tik pradžia
Pradinę Sort A Brick idėją buvo galima paaiškinti vienu sakiniu:
atsiųskite sumaišytas LEGO kaladėles, o mašina jas surūšiuos.
Po trejų metų tai bendrovės jau nebeapibūdina.
Ji sukūrė nuosavą kompiuterinę regą.
Pramoninę rūšiavimo įrangą.
Valymo ir inventorizavimo procesą.
Programinę įrangą rinkiniams atkurti.
Tiekimo grandinę trūkstamoms detalėms.
Sukaupė dešimtis tonų klientų inventoriaus.
Perėjo prie 24/7 veikiančių operacijų.
Ir dabar paleidžia prekyvietę patikrintiems atnaujintiems rinkiniams.
Mašina vis dar svarbi.
Tačiau aplink ją atsiradusi galimybė tapo gerokai didesnė.
Sort A Brick bando tai, kas anksčiau buvo ekonomiškai nepraktiška sumaišytų naudotų detalių krūva, paversti standartizuotu inventoriumi.
Jeigu tai pavyks, bendrovė bus sukūrusi daugiau nei LEGO rūšiuoklę.
Ji bus parodžiusi daug įdomesnį dalyką:
kad fizinis DI gali paversti patį atnaujinimą masteliu plečiama veikla.
O tai gali reikšti, kad milijonuose namų gulinčios pamirštų žaislų dėžės nėra atliekos.
Jos gali būti daug panašesnės į inventorių, laukiantį, kol kas nors iš naujo atras jo vertę.