Vėlus vakaras prieš teismo posėdį.
Teisininkei reikia suprasti, kaip Aukščiausiasis Teismas pastaruoju metu sprendė klausimus dėl sutartinių netesybų mažinimo, kurie ankstesni sprendimai vis dar aktualūs ir kaip jie siejasi su jos nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
Ji gali praleisti kelias valandas ieškodama teisinėse duomenų bazėse.
Arba gali užduoti klausimą bendrojo pobūdžio DI asistentui ir per kelias sekundes gauti sklandų, įtikinamai skambantį atsakymą.
Problema ta, kad tame atsakyme taip pat gali būti užtikrintai nurodyta byla, kuri apskritai neegzistuoja.
Būtent šiai problemai spręsti ir buvo sukurta Vilniuje įsikūrusi Vasara.
Užuot prašiusi teisininkų pasitikėti dirbtiniu intelektu, Vasara remiasi daug paprastesniu principu:
kiekvieną teisinį atsakymą turi būti galima patikrinti.
Lietuvos legal tech startuolis dabar ruošiasi pirmajai plėtrai už Lietuvos ribų – 2026 metų spalį planuojamas soft launch Lenkijoje.
Požiūris sąmoningai atsargus.
Vasara nežada neklystančio DI teisininko.
Ji netvirtina, kad DI haliucinacijas galima kažkaip visiškai panaikinti.
Ir ji nesiekia pakeisti žmogaus, kurio vardas galiausiai atsiranda ant teisinio dokumento.
Vietoje to Vasara nori suteikti teisininkams daug praktiškesnį dalyką:
DI, kuris parodo savo šaltinius.
„Teisėje sklandus atsakymas be šaltinio yra atsakomybės rizika“
Bendrojo pobūdžio DI įrankiai tapo nepaprastai geri generuojant įtikinamai skambantį teisinį tekstą.
Būtent todėl jie gali būti ir pavojingi.
Prastai parašytu atsakymu lengva suabejoti.
Gražiai suformuluotu atsakymu, kuriame pateikiamas išgalvotas teismo sprendimas, – daug sunkiau.
Daugelyje sričių užtikrintai pateiktas neteisingas DI atsakymas yra nepatogumas.
Teisėje jis gali patekti į procesinį dokumentą, sandorį ar atitikties sprendimą, o atsakomybė vis tiek lieka dokumentą pasirašančiam teisininkui.
Vasara atsakymas į šią problemą nėra pažadas, kad DI nebeklys.
Tikslas – padaryti rezultatą patikrinamą.
Sistema suranda aktualią teisinę medžiagą ir nukreipia vartotoją į konkretų teisės aktą, teismo sprendimą, institucijos komentarą ar teksto ištrauką, kuria grindžiamas atsakymas.
Jeigu turimi šaltiniai išvados nepagrindžia, tinkamas elgesys nėra improvizuoti.
Tinkamas elgesys – tai pasakyti.
Kaip sako steigėjai:
„Negalime pažadėti, kad DI niekada nesuklys. Galime pažadėti, kad visada matysite, iš kur atsakymas atsirado.“
Šis skirtumas yra produkto esmė.
Vasara veikia su DI įrankiais, kuriuos teisininkai jau naudoja
Vasara nesistengia įtikinti teisininkų atsisakyti ChatGPT, Claude ar Copilot.
Steigėjai daro prielaidą, kad teisininkai šiuos įrankius vis tiek naudos.
Todėl Vasara kuria teisinę infrastruktūrą aplink juos.
Jos įrankiai suteikia patikrintą teisinį kontekstą, kurį galima naudoti pagrindiniuose DI asistentuose arba šalia jų, todėl teisininkai gali likti prie jau pažįstamų sąsajų, tačiau darbą grįsti galiojančiais teisės aktais, teismų praktika ir kitais teisiniais šaltiniais.
Tai keičia ir Vasara požiūrį į tarptautinę plėtrą.
Užuot kiekvienai valstybei iš naujo kūrusi didelę atskirą legal tech platformą, bendrovė gali į naują jurisdikciją žengti palaipsniui.
Lenkijoje tai reiškia connector-first modelį.
Lenkijos teisininkai Vasara galės naudoti kartu su savo DI įrankiais, dokumentais ir bylų medžiaga, o bendrovė tuo pat metu palaipsniui plės Lenkijos teisinių šaltinių bazę ir tikrins ją kartu su praktikuojančiais vietos teisininkais.
Pats kalbos modelis nėra pagrindinis išskirtinumas.
Išskirtinumas – teisinis kontekstas.
Kaip Vasara tai apibūdina:
„Big tech kuria variklį. Mes pasirūpiname, kad jis žinotų teisę.“
Daugiau nei teisinė paieška
Tyrimai yra tik viena darbo dalis, kurią Vasara nori palengvinti.
Teisininkai nuolat dirba su milžiniškais informacijos kiekiais.
Tūkstančiais puslapių sutarčių.
Nuskenuotais dokumentais.
Due diligence medžiaga.
Įmonių dokumentais.
Bylų medžiaga.
Reguliaciniais dokumentais.
Struktūrizuota informacija, kurią reikia ištraukti iš šimtų ar tūkstančių failų.
Bendrojo pobūdžio DI įrankiai gali įspūdingai dirbti su pavieniais dokumentais, tačiau sunkus profesionalus teisinis darbas sukuria visai kitą problemų klasę.
Vasara teigia, kad jos klientai šiuo metu daugiausia laiko sutaupo trijose srityse:
teisinėje paieškoje, teisinių dokumentų analizėje ir tam tikrų dokumentų rengime.
Platforma kuriama taip, kad galėtų dirbti su dideliais dokumentų rinkiniais, nuskenuotais failais bei struktūrizuotos informacijos ištraukimu, reikalingu due diligence ir teisiniams auditams.
Tai daro Vasara mažiau panašią į teisinį chatbotą ir labiau į profesionalių DI įrankių rinkinį, sukurtą pagal tai, kaip teisininkai iš tikrųjų dirba.
Viskas prasidėjo kaip advokato šalutinis projektas
Vasara neprasidėjo nuo startuolio prezentacijos.
Ji prasidėjo kaip šalutinis projektas.
Ankstyvuoju retrieval-augmented AI laikotarpiu Karolis Racevičius, licencijuotas advokatas, kartu su kitu teisininku pradėjo eksperimentuoti, kaip automatizuoti dalį teisinio darbo.
Jie sukūrė prototipą.
Tada parodė jį maždaug keliolikai teisininkų.
Reakcija buvo pakankamai gera, kad išryškėtų kita problema.
Sukurti naudingą prototipą nėra tas pats, kas aplink jį sukurti įmonę.
Norint prototipą paversti komerciniu produktu, reikėjo pardavimų, produkto strategijos, pozicionavimo ir go-to-market gebėjimų.
2025 metų rudenį Racevičius susipažino su Martynu Nikolajevu, serijiniu technologijų verslininku, jau turinčiu įmonių kūrimo patirties.
Kompetencijos papildė viena kitą neįprastai tiksliai.
Racevičius žinojo teisininko darbą iš vidaus.
Nikolajevas žinojo, kaip veikiantį produktą paversti tuo, už ką klientai moka.
2026 metų pradžioje jie kartu įkūrė Vasara.
Pirmasis mokantis klientas atsirado jau sausio pabaigoje.
Kaip steigėjai tai apibūdina:
„Karolis žinojo problemą iš vidaus. Martynas žinojo, kaip prototipą paversti produktu, už kurį žmonės moka. Nė vienas iš mūsų nebūtume to padarę vieni.“
Daugiau nei 200 teisininkų per pirmuosius mėnesius
Ankstyvoji trauka atsirado greitai.
Per maždaug septynis mėnesius, komandą vis dar sudarant tik dviem bendraįkūrėjams, mokamus Vasara produktus Lietuvoje pradėjo naudoti daugiau nei 200 teisininkų.
Tarp klientų yra advokatų kontoros NOOR ir TRINITI JUREX.
Technologiją pradėjo naudoti ir viešasis sektorius – tarp klientų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijabei Finansų ministerija.
Ankstyvos stadijos startuoliui tai ypač reiklūs klientai.
Advokatų kontoros ir valstybės institucijos nėra žinomos tuo, kad nepatikrintas technologijas pradėtų naudoti vien todėl, kad jos madingos.
Todėl pats įsisavinimo greitis yra svarbus signalas.
Kaip sako steigėjai:
„Advokatų kontoros ir valstybės institucijos tikriausiai yra vieni konservatyviausių pirkėjų. Kai jos pradeda mokėti už produktą per kelias savaites, tai rodo, kad problema yra tikra.“
Kodėl Lenkija?
Pirmąją modelio versiją patikrinusi Lietuvoje, Vasara dabar ruošiasi pirmajam tarptautiniam testui.
Lenkija yra logiškas pasirinkimas.
Bendrovės vertinimu, Lenkijos teisinė rinka yra maždaug 13 kartų didesnė už Lietuvos ir yra didžiausia Centrinėje bei Rytų Europoje.
Tai taip pat didelė, konkurencinga ir vis labiau skaitmenizuota teisininkų rinka.
Svarbiausia, kad ten jau vyksta tas pats elgsenos pokytis, kurį Vasara stebėjo Lietuvoje.
Teisininkai eksperimentuoja su DI.
Klausimas keičiasi iš:
Ar teisininkams apskritai reikėtų naudoti dirbtinį intelektą?
į:
Ar galiu pasitikėti tuo, ką DI man pateikia?
Būtent šią problemą Vasara sprendė pirmuosius savo veiklos mėnesius.
Tai nėra pilno masto startas
Vasara atsargiai apibūdina kitą etapą.
2026 metų spalis yra soft launch, o ne pilno masto startas Lenkijoje.
Startuolis pradeda nuo nedidelės praktikuojančių Lenkijos teisininkų grupės ir planuoja pirmąjį klientų pritraukimo testą.
Tuo pat metu kuriama Lenkijos teisinių šaltinių bazė, o vietos teisininkai padeda nustatyti, kur slypi sudėtingiausi jurisdikcijos niuansai.
Tai svarbu, nes teisės negalima paprasčiausiai išversti iš vienos kalbos į kitą.
Kiekviena jurisdikcija turi savo teisės aktus.
Savo teismų praktiką.
Savo institucijas.
Savo terminologiją.
Savo interpretavimo tradicijas.
Ir dažnai savo prielaidas, kurios vietos teisininkui yra savaime suprantamos, tačiau iš šalies jų galima net nepastebėti.
Todėl Vasara neteigia, kad Lietuvos startuolis Lenkijos teisę supranta geriau už Lenkijos teisininkus.
Ji nori, kad būtent vietos praktikai padėtų parodyti, kur sistemai reikia daugiau vietinio gylio.
Vasara nekuria atskiro „lenkiško teisinio modelio“
Svarbus dar vienas Vasara požiūrio skirtumas.
Bendrovė netreniruoja ir nefine-tunina savo kalbos modelio kiekvienai jurisdikcijai.
Šiuolaikiniai kalbos modeliai jau labai gerai supranta ir generuoja kalbą.
Vasara sudėtingiausią legal tech problemą mato kitur.
Kokią informaciją naudoja modelis?
Ar teisė vis dar galioja?
Ar šaltinis aktualus?
Ar teisininkas gali jį patikrinti?
Ar atsakymą galima susieti su konkrečia teisine medžiaga, o ne vien tuo, ką modelis kažkada išmoko ir prisimena?
Tokioje architektūroje žengimas į Lenkiją yra mažiau apie DI mokymą kalbėti lenkiškai ir daugiau apie patikimo teisinio konteksto aplink jį sukūrimą.
Modelis gali suprasti klausimą. Šaltinių bazė turi suprasti jurisdikciją.
Teisės aktualumo palaikymas yra nuolatinis darbas
Teisinė informacija turi dar vieną neįprastą savybę:
ji keičiasi.
Parlamentai keičia teisės aktus.
Teismai iš naujo interpretuoja taisykles.
Nauji sprendimai paaiškina ankstesnius.
Europos Sąjungos teisė veikia nacionalinę teisę.
Reguliuotojai skelbia naujas gaires.
DI sistema, prijungta prie puikios teisinės bazės, kuri būtų vieną kartą atnaujinta ir vėliau pamiršta, gana greitai taptų prasta teisine sistema.
Todėl Vasara šaltinių priežiūrą vertina kaip nuolatinę infrastruktūros dalį.
Steigėjai sąmoningai nevartoja teiginio apie „realaus laiko“ teisės atnaujinimus.
Jų mintis paprastesnė: teisinis DI yra tiek aktualus, kiek aktuali yra informacija, kurią jis gali surasti.
Šaltinių palaikymas nėra vienkartinė produkto paleidimo užduotis.
Tai yra produkto dalis.
O Vasara plečiantis į daugiau jurisdikcijų būtent vietinis šaltinių sluoksnis vis labiau tampa sudėtingiausia verslo dalimi.
Teisininkai nebūtinai skeptiškai žiūri į DI
Apie teisininkų profesiją dažnai daroma prielaida, kad ji iš principo priešinasi dirbtiniam intelektui.
Vasara patirtis rodo kiek kitokį vaizdą.
Daugelis teisininkų DI jau naudoja.
Skepticizmas nukreiptas kitur.
Jie nepasitiki DI, kurio negali patikrinti.
Šis skirtumas ypač svarbus Lenkijos startui.
Vasara nereikia įtikinti kiekvieno Lenkijos teisininko, kad egzistuoja ChatGPT ar kad didieji kalbos modeliai moka generuoti tekstą.
Daugelis tai jau žino.
Komercinis klausimas yra kitas: ar Vasara gali padaryti šiuos įrankius pakankamai naudingus ir patikimus profesionaliam darbui?
Tai Vasara suteikia neįprastą poziciją.
Bendras DI populiarėjimas jai iš tikrųjų gali padėti.
Kuo daugiau teisininkų naudoja Claude, ChatGPT ar Copilot, tuo akivaizdesnė tampa trūkstama teisinė infrastruktūra.
Konkuruoti su big tech nekonkuruojant su big tech
Dviejų žmonių Lietuvos startuoliui būtų mažai prasmės bandyti sukurti geresnį bendrojo pobūdžio kalbos modelį nei didžiausios pasaulio technologijų bendrovės.
Vasara to ir nedaro.
Jos strategija remiasi prielaida, kad pagrindiniai DI modeliai ir toliau gerės.
OpenAI gali tobulinti ChatGPT.
Anthropic gali tobulinti Claude.
Microsoft gali plėtoti Copilot.
Vasara iš šių patobulinimų gauna naudą ir tuo pat metu koncentruojasi į sluoksnį, kurio šios bendrovės vargu ar išspręs pakankamai giliai kiekvienai atskirai Centrinės Europos jurisdikcijai:
vietinius teisės šaltinius;
vietinę kalbą;
vietinius darbo procesus;
vietos teisinę praktiką;
ir kainodarą, tinkamą įmonėms, sudarančioms didžiąją CEE teisinės rinkos dalį.
Taip Vasara save atskiria ir nuo didesnių tarptautinių legal AI platformų.
Globalūs produktai gali orientuotis į didžiausias pasaulio advokatų kontoras bei komerciškai svarbiausias jurisdikcijas.
Vasara galimybę mato giliau vietinėje rinkoje.
Teisininkas lieka atsakingas už sprendimą
Ko gero, svarbiausias produkto principas yra ir mažiausiai futuristinis.
Sprendimą vis tiek priima teisininkas.
Vasara nėra pozicionuojama kaip autonominis advokatas.
Ji nepanaikina profesinės atsakomybės.
Ji nepaverčia sugeneruoto atsakymo teisine tiesa.
Vietoje to ji siekia sumažinti mechaninio darbo kiekį tarp teisinio klausimo ir paties teisininko pagrįsto sprendimo.
Greičiau rasti aktualius sprendimus.
Greičiau išanalizuoti dokumentus.
Greičiau parengti pirmąją versiją.
Parodyti, kokiais konkrečiais šaltiniais grindžiamas atsakymas.
O tada leisti profesionalui nuspręsti.
Tai labai skiriasi nuo pažado pakeisti teisininkus.
Tikslas – pagreitinti teisininko tikrinimą neapsimetant, kad tikrinti nebereikia.
Lenkija – daug didesnės idėjos testas
Startas Lenkijoje svarbus ne tik dėl pačios Lenkijos.
Lietuva suteikė Vasara aplinką, kurioje steigėjai galėjo greitai kurti, glaudžiai dirbti su ankstyvais vartotojais ir patikrinti, ar profesionalūs teisiniai klientai yra pasirengę mokėti.
Lenkija patikrins, ar šis modelis veikia ir kitoje rinkoje.
Steigėjai sako Lietuvoje išmokę tris dalykus:
teisininkai perka pasitikėjimą, o ne funkcijų sąrašą;
vietiniai šaltiniai yra sunkiausia dalis;
ir
maža komanda gali judėti labai greitai, jeigu atidžiai klausosi vartotojų.
Jeigu toks pats požiūris veiks maždaug 13 kartų didesnėje rinkoje, jis gali tapti plėtros į likusią Centrinę ir Rytų Europą šablonu.
Bendrovė jau ieško žmonių go-to-market ir partnerysčių darbui Lenkijoje, tikėdamasi ilgainiui ten suformuoti vietinę komandą.
Kaip atrodytų sėkmė po metų
Vasara sąmoningai neapibrėžia Lenkijos starto vien dideliu rinkos dalies tikslu.
Po metų steigėjai nori pamatyti ką nors fundamentalesnio.
Lenkijos teisininkus, kurie Vasara naudoja kiekvieną savaitę realiame darbe.
Gerokai išplėstą Lenkijos teisinių šaltinių bazę.
Vietinę komandą.
Ir įrodymą, kad produktas tapo įprasta teisininkų darbo proceso dalimi, o ne įrankiu, kurį jie vieną kartą išbandė todėl, kad DI buvo madingas.
Tai patvirtintų daugiau nei vieną rinką.
Tai patvirtintų visą plėtros modelį.
Prototipas dar nėra įmonė
Vasara istorijoje slypi ir klasikinė startuolio pamoka.
Vienas advokatas pradeda eksperimentuoti su retrieval-augmented AI.
Keliolika teisininkų sako, kad jiems to reikia.
Prisijungia komercinis bendraįkūrėjas.
Pirmasis klientas sumoka sausį.
Po kelių mėnesių mokamus produktus jau naudoja daugiau nei 200 teisininkų.
Dar nesibaigus pirmiesiems bendrovės veiklos metams ji ruošiasi įžengti į kaimyninę rinką, maždaug trylika kartų didesnę už pradinę.
Ir visa tai su dviem bendraįkūrėjais.
Tai iliustruoja svarbų skirtumą startuoliuose.
Prototipas dar nėra įmonė.
Prototipas parodė, kad problemą galima techniškai išspręsti.
Bendrovė turėjo įrodyti, kad teisininkams ši problema pakankamai svarbi, jog jie pakeistų savo darbo įpročius ir už sprendimą mokėtų.
Lenkija yra kitas testas.
Teisiniu DI nereikia tikėti
Dirbtinis intelektas sukūrė keistą naują problemą profesionaliam darbui su žiniomis.
Atsakymas gali skambėti daug užtikrinčiau, nei leidžia jį pagrindžiantys faktai.
Teisėje tai ypač pavojinga.
Vasara požiūris beveik sąmoningai nepretenzingas.
Neprašyk teisininko tikėti DI.
Parodyk teisininkui šaltinį.
Šis principas padėjo dviejų žmonių Vilniaus startuoliui per pirmuosius veiklos mėnesius pasiekti daugiau nei 200 mokančių teisininkų.
2026 metų spalį Vasara pradės tikrinti, ar tas pats pasiūlymas veikia ir Lenkijoje.
Ambicija yra didesnė nei dar vieno teisinio chatboto sukūrimas.
Vasara nori tapti patikimu teisiniu sluoksniu tarp vis galingesnių bendrojo pobūdžio DI sistemų ir profesionalų, kurie lieka atsakingi už tai, ką šios sistemos pateikia.
Arba, kaip pati bendrovė sako:
„Legal made simple, for humans.“